Visi Lietuvos dvarai yra didis kultūrinis palikimas ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Apsilankę dvaruose, galime sužinoti apie Lietuvos praeitį. Dvarai turi išliekamąją vertę, nes yra architektūros paminklai, o kiekvieną architektūrinį paminką būtina saugoti, restauruoti bei puoselėti.
Juk tai turtas dar ir dabar primenantis apie savo kilmingumą, protėvius ir mūsų kultūros šaknis, juos aplankęs bent dalelę autentiškumo įneši į savo širdį.
Manau, jog dvaras traukia šiuolaikinį žmogų todėl, kad jis gyvena labai „nedvariškai“ tiek buitine, tiek dvasine prasme. Dvaro sodyba jam asocijuojasi su dvasiniu komfortu, natūros ir kultūros santarvės oaze, kurią simbolizuoja senoji dvarų kultūra.
Kultūros paveldo šalininkai pripažįsta vieną esminę nuostatą – ką sunaikinai šiandien, tas jau niekada nebeegzistuos. Aš taip pat pritariu šiai nuomonei ir manau, kad dvarai yra neatkuriamas išteklius, jo neatauginsi kaip iškirsto miško ar nykstančios gyvūnų populiacijos, todėl vertinkime tai ką turime šiandien.
